Kramtomosios gumos istorija
Kramtomoji guma yra vienas mėgstamiausių skanėstų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Kasmet visame pasaulyje parduodama apie 4 milijardai kramtomosios gumos gabalėlių.
Kramtomoji guma yra vienas mėgstamiausių skanėstų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Kasmet visame pasaulyje parduodama apie 4 milijardai kramtomosios gumos gabalėlių.
Kramtomosios gumos istorija
Kramtomoji guma nėra šiuolaikinis išradimas. Archeologai ir istorikai žino, kad prieš tūkstančius metų gyvenę vyrai ir moterys naudojo kažką panašaus. Anuomet jie kramtė medžių sakų gabalėlius. Buvo tikima, kad derva turi gydomųjų savybių, todėl jos kramtymas padėjo išvalyti burną ir atgaivinti burnos kvapą. Pavyzdžiui, Amerikos indėnai kramtė gumą, pagamintą iš eglių sakų. Būtent eglių derva yra šiandien parduotuvėse parduodamos gumos pagrindas.
1840–1890 m.
Kramtomąją gumą išrado vyras, vardu Johnas Curtisas. 1848 m. jis eksperimentavo su eglės derva ir sukūrė lipnią, elastingą medžiagą, kurią buvo galima kramtyti. Po poros metų medžiaga šiek tiek panašėjo į šiuolaikinę kramtomąją gumą. Taip buvo įkurtas pirmasis pasaulyje kramtomosios gumos fabrikas. Kramtomoji guma pradėta gaminti įvairių skonių, o jos konsistencija tapo minkštesnė ir elastingesnė. Fabrikas buvo pavadintas „Curtis kramtomosios gumos fabriku“.
Praėjo dar 10 metų, ir kramtomoji guma buvo dar labiau patobulinta. Tai įvyko po to, kai iš Meksikos buvo importuotas specialus gumos lateksas, išgaunamas iš tam tikrų medžių rūšių. Jis pradėtas naudoti kramtomosios gumos gamyboje vietoj dervos.
1890–1950 m.
Vienas didžiausių to meto, ir net šių dienų, gamintojų yra Čikagoje įsikūrusi „Wrigley Company“. Ją 1902 m. įkūrė Williamas Wrigley. „Wrigley“ kramtomoji guma ypač išpopuliarėjo Antrojo pasaulinio karo metu, kai ji buvo dalijama Amerikos kareiviams kaip priemonė nuo karo sukelto streso.
Pripučiama kramtomoji guma pirmą kartą pasirodė XX amžiaus pradžioje, ją 1906 m. išrado Frankas Fleuras. Tačiau kurį laiką jos gamyba nebuvo sėkminga dėl netobulos formulės. 1928 m. Walteris Dimmeris ją patobulino, išradęs naują apdorojimo būdą, kurio rezultatas – minkštesnė ir lankstesnė kramtomoji guma nei įprasta. Nuo tada gaminama ir kramtomoji guma.
Dabartinis laikas
Šiandien galima įsigyti įvairiausių kramtomųjų gumų: įprastos, pripučiamos ir net medicininės. Šių gumų sudėtyje esančios medžiagos yra naudingos dantų ir dantenų sveikatai. Kai kurių rūšių kramtomosios gumos sudėtyje yra pepsino – fermento, kuris padeda išvengti nevirškinimo ir rėmens.
Šiuolaikiniai kramtomosios gumos gamintojai nuolat konkuruoja tarpusavyje, kurdami naujas gamybos technologijas. Kramtomosios gumos pardavimai siekia mažiausiai 19 milijardų dolerių per metus.
Pastaraisiais metais pasirodė daugybė teiginių, kad kramtomoji guma kenkia sveikatai: ji neva skatina vėžį, įtempia veido raumenis, sukelia žarnyno problemų ir panašiai. Tačiau kramtomosios gumos vartojimas nesumažėjo ir ji išlieka neįtikėtinai populiari visame pasaulyje.
Kramtomosios gumos istorija
Kramtomoji guma nėra šiuolaikinis išradimas. Archeologai ir istorikai žino, kad prieš tūkstančius metų gyvenę vyrai ir moterys naudojo kažką panašaus. Anuomet jie kramtė medžių sakų gabalėlius. Buvo tikima, kad derva turi gydomųjų savybių, todėl jos kramtymas padėjo išvalyti burną ir atgaivinti burnos kvapą. Pavyzdžiui, Amerikos indėnai kramtė gumą, pagamintą iš eglių sakų. Būtent eglių derva yra šiandien parduotuvėse parduodamos gumos pagrindas.
1840–1890 m.
Kramtomąją gumą išrado vyras, vardu Johnas Curtisas. 1848 m. jis eksperimentavo su eglės derva ir sukūrė lipnią, elastingą medžiagą, kurią buvo galima kramtyti. Po poros metų medžiaga šiek tiek panašėjo į šiuolaikinę kramtomąją gumą. Taip buvo įkurtas pirmasis pasaulyje kramtomosios gumos fabrikas. Kramtomoji guma pradėta gaminti įvairių skonių, o jos konsistencija tapo minkštesnė ir elastingesnė. Fabrikas buvo pavadintas „Curtis kramtomosios gumos fabriku“.
Praėjo dar 10 metų, ir kramtomoji guma buvo dar labiau patobulinta. Tai įvyko po to, kai iš Meksikos buvo importuotas specialus gumos lateksas, išgaunamas iš tam tikrų medžių rūšių. Jis pradėtas naudoti kramtomosios gumos gamyboje vietoj dervos.
1890–1950 m.
Vienas didžiausių to meto, ir net šių dienų, gamintojų yra Čikagoje įsikūrusi „Wrigley Company“. Ją 1902 m. įkūrė Williamas Wrigley. „Wrigley“ kramtomoji guma ypač išpopuliarėjo Antrojo pasaulinio karo metu, kai ji buvo dalijama Amerikos kareiviams kaip priemonė nuo karo sukelto streso.
Pripučiama kramtomoji guma pirmą kartą pasirodė XX amžiaus pradžioje, ją 1906 m. išrado Frankas Fleuras. Tačiau kurį laiką jos gamyba nebuvo sėkminga dėl netobulos formulės. 1928 m. Walteris Dimmeris ją patobulino, išradęs naują apdorojimo būdą, kurio rezultatas – minkštesnė ir lankstesnė kramtomoji guma nei įprasta. Nuo tada gaminama ir kramtomoji guma.
Dabartinis laikas
Šiandien galima įsigyti įvairiausių kramtomųjų gumų: įprastos, pripučiamos ir net medicininės. Šių gumų sudėtyje esančios medžiagos yra naudingos dantų ir dantenų sveikatai. Kai kurių rūšių kramtomosios gumos sudėtyje yra pepsino – fermento, kuris padeda išvengti nevirškinimo ir rėmens.
Šiuolaikiniai kramtomosios gumos gamintojai nuolat konkuruoja tarpusavyje, kurdami naujas gamybos technologijas. Kramtomosios gumos pardavimai siekia mažiausiai 19 milijardų dolerių per metus.
Pastaraisiais metais pasirodė daugybė teiginių, kad kramtomoji guma kenkia sveikatai: ji neva skatina vėžį, įtempia veido raumenis, sukelia žarnyno problemų ir panašiai. Tačiau kramtomosios gumos vartojimas nesumažėjo ir ji išlieka neįtikėtinai populiari visame pasaulyje.
Balsai: 1
Kategorijos:
Susiję straipsniai
